Pereiti prie turinio

Ji taip pat buvo dar tiksliau patvirtinta steigiant institucijas ir suteikiant joms suverenias teises, kurių vykdymas daro poveikį valstybėms narėms ir jų piliečiams… Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, jog Bendrija sudaro naują tarptautinės teisės teisinę sistemą, kurios labui valstybės, nors ir tik tam tikrose nustatytose srityse, apribojo savo suverenias teises ir kurios subjektai yra ne tik valstybės narės, bet ir jų nacionaliniai subjektai. Atskiras pagrindinių teisių užtikrinimo nuostatas Teisingumo Teismas pirmiausia išvedė iš kai kurių Sutarčių nuostatų. Teismai formuojami įvairiais būdais: teisėjai vienur renkami, kitur skiriami.

II pusmečio lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Taigi Taisyklių taikymas buvo susietas su ypatinga situacija valstybėje, kai objektyviai trūko lėšų. Suinteresuoto asmens atstovo manymu, nėra aiškaus teisinio pagrindo besąlygiškai sieti darbo užmokestį su nuosavybe, juo labiau juos tapatinti.

Taisyklės nenustato konkretaus darbo užmokesčio dydžio konkretiems asmenims. Tuo tarpu pinigai grynieji arba elektroniniaikuriuos asmuo teisėtai gavo kaip darbo užmokestį, turi nuosavybės požymių. Žilinskas pažymėjo, kad Vyriausybė neįtvirtino prievolės mažinti ar didinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį valstybės ir savivaldybių institucijose Valstybes institucijos padidejimas įstaigose ir dėl to nesukūrė prielaidų pažeisti žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Priešingai, atsižvelgdama į lėšų trūkumą, Vyriausybė netiesiogiai siekė apsaugoti tokias konstitucines vertybes kaip kiekvieno žmogaus galimybė laisvai pasirinkti darbą ir teisė turėti tinkamas, saugias bei sveikas darbo sąlygas.

Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, Taisyklės neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 48 straipsniams. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad Taisyklės buvo taikomos mokant valstybės tarnautojams darbo išmokas darbo užmokestį, atostogų, išeitines išmokas ir kt.

Žilinskas pažymėjo, kad šių Taisyklių taikymo atvejų sąrašas buvo baigtinis ir negalėjo būti aiškinamas plačiau, eksplikuojant jį į pareigūnų valstybinių pensijų santykių teisinį reguliavimą. Žilinskas teigė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį šis įstatymas netaikomas profesinės karo tarnybos kariams, taip pat prokurorams.

  • Dėl valstybės tarnybos - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
  • Didziausi vyru nariu dydziai
  • Atsiųsk naujieną Valdžių padalijimas Demokratinėje valstybėj valdžios organizacija ir veikla turi būti grindžiama valdžių padalijimo principu.

Taigi jiems netaikomos ir Valstybės tarnybos įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų, t. Suinteresuoto asmens — Seimo atstovas P. Papovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pareiškėjo — Vilniaus apygardos administracinio teismo m. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga yra nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms.

Tuo tarpu priedai ir priemokos gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbo apimtį ir kitus veiksnius. Šis diferencijavimas turi būti motyvuotas, t.

TEISMO AKTAI

Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą apmokėjimą už darbą reiškia ne tik teisę į vienodą atlyginimą už vienodą darbą, bet ir kiekvieno darbuotojo teisę į individualų jo darbo įvertinimą.

Tik toks vertinimas gali užtikrinti Konstitucijos 48 straipsnyje numatytą teisę į teisingą apmokėjimą už darbą. Šiai teisei realizuoti Valstybės tarnybos įstatyme numatytas ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas. Papovo nuomone, Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio m.

Suinteresuoto asmens — Seimo atstovė J. Meškienė pateikė rašytinius paaiškinimus Valstybes institucijos padidejimas pareiškėjo — Alytaus rajono apylinkės teismo m. Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies m. Meškienė pažymėjo, kad valstybės tarnautojai savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 punkto m. Toks teisinis reguliavimas, susijęs su valstybės tarnyba, demokratinėje visuomenėje yra būtinas.

Pasak J. Meškienės, Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies m. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą nereiškia, kad valstybės tarnyba negali būti apibrėžiama tam tikrais reikalavimais, tarnybos funkcijoms tinkamai vykdyti būtinais apribojimais.

Meškienės manymu, ginčijamos Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsniui. Papovas pažymėjo, kad ginčijamos Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies m.

Valstybės tarnybos įstatymu reglamentuotas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas užtikrina Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principą.

Navigacija

Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių skaičių savivaldybės institucijose tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybių teisė savarankiškai nustatyti valstybės tarnautojų skaičių, jų pareigybes, savivaldybių administracijos struktūrą užtikrina vietos savivaldos savarankiškumą.

Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, Seimo m. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas nustatė, kad konkrečią pareigybę valstybės Valstybes institucijos padidejimas pareigybėms priskiria valstybės tarnautojų vertinimo komisija ir teikia tvirtinti valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos vadovui.

Suinteresuoto asmens atstovo nuomone, Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnis, Seimo m. Suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas buvo priimtas m. Papovo nuomone, ši aplinkybė yra svarbi, nes apie pakeitimus valstybės tarnyboje buvo paskelbta iš anksto. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis metais mokamas iš metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų.

Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos apskaičiuotas pagal patvirtintas valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijas lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršys atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, valstybės tarnautojų darbo užmokestis kuris turi vidutinio dydzio nari skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, tačiau valstybės tarnautojo pareiginė alga neturi būti mažesnė už jo pareiginę algą, gautą iki m.

Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, šios Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nuostatos nepablogino valstybės tarnautojų teisinės padėties ir nesumažino faktiškai iki m.

Jis paklūsta tik įstatymui, yra jo saugotojas. Teismo nepriklausomybė — esminė piliečių teisių garantija. Piliečiams teismas kasdieniame gyvenime — bene svarbiausia iš valdžių. Jie yra labiausiai suinteresuoti, kad šia valdžia kitos valdžios nemanipuliuotų. Teisminės valdžios nepriklausomumas ypač svarbus tais laikotarpiais, kai ir įstatymų leidžiamąją, ir vykdomąją valdžią kontroliuoja viena politinė dauguma.

Valstybes institucijos padidejimas valdžios nepriklausomumas įkūnija valdžių padalijimą, ji saugo asmenį, garantuoja, kad valstybė gerbs teisę.

VARTOJAMŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

Todėl galima tik apgailestauti, kad valdžių padalijimo teorijoje tradiciškai jai skiriama palyginti nedaug vietos. Valdžių atskyrimas ir savarankiškumas Valdžių padalijimas, kaip minėta, grindžiamas tuo, kad valstybė vykdo ar privalo vykdyti tris funkcijas: leisti įstatymus, juos vykdyti ir spręsti ginčus.

Nagrinėjant Lietuvos Respublikos Konstituciją paaiškėja, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios yra atskirtos, kiekviena iš jų patikėta valstybės valdžios institucijai, savarankiškai įgyvendinančiai jai patikėtas funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją kiekviena valstybės valdžia užima tam tikrą vietą valstybės valdžios sistemoje, atlieka jai būdingas funkcijas.

Seimas, kurį sudaro tautos atstovai — Seimo nariai, leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės Valstybes institucijos padidejimas ir prižiūri jo vykdymą.

Respublikos Prezidentas — valstybės vadovas — atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Vyriausybė yra vykdomoji tvarkomoji šalies institucija. Ji vykdo įstatymus ir kitus teisės aktus, tvarko krašto reikalus. Teismai vykdo teisingumą. Kiekviena iš valdžių vykdo tik jai patikėtas funkcijas ir negali vykdyti kitoms institucijoms pavestų funkcijų. Nė viena iš šių institucijų negali kištis į kitoms institucijoms pavestų įgaliojimų vykdymą.

Struktūra ir kontaktai

Siekiant valdžių atskyrimo, didelę reikšmę turi tiesioginis valstybės valdžios institucijos įgaliojimų įtvirtinimas Konstitucijoje. Kai Konstitucijoje konkretūs įgaliojimai yra priskirti tam tikrai valstybės valdžios institucijai, jokia kita valstybės valdžios institucija jų negali pasisavinti; tokių įgaliojimų negalima perduoti ar atsisakyti.

  • Vykdomoji valdžia – Vikipedija
  • Vidutinio elemento nuotraukos dydziai
  • Mūsų demokratinėse valstybėse šie teisės aktai kūrė elgesio normas, privalomas piliečiams, partijoms, taip pat pačiai valstybei ir jos institucijoms.

Tačiau ES ir Turkijos santykių istorija yra dar senesnė. Jau m. Helsinkyje Europos Vadovų Taryba Turkijai oficialiai suteikė šalies kandidatės statusą.

Taip išreikštas įsitikinimas, kad šalyje yra demokratinės sistemos pagrindai, nors ji turi dar labai daug nuveikti pagarbos žmogaus teisėms ir mažumų apsaugos srityse.

Europos Vadovų Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, deryboms dėl Turkijos narystės pagaliau uždegė žalią šviesą. Jos prasidėjo m. Galutinis šių derybų tikslas yra įstojimas. Tiesa, garantijos, kad jis bus pasiektas, nėra. Turkijos įstojimui turi būti rūpestingai pasirengta, jei Turkijos integracija pavyktų, nerizikuojant tuo, kas pasiekta per daugiau kaip 60 Europos integracijos metų. Islandija savo stojimo paraišką pateikė m.

Stojimo derybos buvo oficialiai pradėtos m. Islandija atsiėmė savo stojimo paraišką. Oficialios kandidatės statusą turi buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija m. Iš anksto pasirūpinta ir išstojimu iš ES: į ES sutartį buvo įtraukta išstojimo išlyga, pagal kurią valstybė narė turi teisę išstoti iš ES.

Išstojimas nesusietas su jokia sąlyga, tik turi būti sudaromas ES ir tos valstybės narės susitarimas dėl išstojimo tvarkos arba, jei toks susitarimas nesudaromas, išstojimas įsigalioja ir be jo, praėjus dvejiems metams po Valstybes institucijos padidejimas apie ketinimą išstoti pateikimo. Šia galimybe bus pasinaudota greičiau, nei galėjome numatyti.

Valstybes institucijos padidejimas

Dabar Jungtinės Karalystės vyriausybė turi pradėti išstojimo procedūrą ES sutarties 50 straipsnis pranešdama apie ketinimą išstoti. Kita vertus, valstybės pašalinimas iš ES prieš jos valią, net jei ji šiurkščiai ir nuolat pažeidžia Sutarties nuostatas, nenumatytas.

Gyventojams atveriamos galimybės paprasčiau kreiptis į valstybės institucijas

Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir lyčių lygybė. ES sutarties 3 straipsnis Sąjungos tikslai Sąjungos tikslas — skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę. Sąjunga savo piliečiams siūlo vidaus sienų neturinčią laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos Valstybes institucijos padidejimas kovos su juo priemones.

Sąjunga sukuria vidaus rinką. Ji siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu.

Dėl valstybės tarnybos

Ji skatina mokslo ir technikos pažangą. Ji kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, lyčių lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą.

Valstybes institucijos padidejimas

Ji skatina ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą bei valstybių narių solidarumą. Ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas. Sąjunga įsteigia Ekonominę ir pinigų sąjungą, kurios valiuta — euro. Palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga išsaugo ir skatina savo vertybes ir savo interesus bei prisideda prie savo piliečių apsaugos.

Ji prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo, tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo.

Valstybes institucijos padidejimas

Šios pagrindinės vertybės — tai pagarba žmogaus orumui, lygybė, laisvė ir solidarumas. ES aiškiai pasisako už visoms valstybėms narėms bendrų demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymąsi ir žmogaus teisių apsaugą. Šios vertybės yra kelrodis ne tik toms valstybėms, kurios ateityje norėtų įstoti į ES.

Dėl šiurkštaus ir nuolatinio šių vertybių pažeidimo valstybė narė Nario storis 4.2. sulaukti sankcijų pagal ES sutarties 7 straipsnį.

Tai, kad šiurkščiai ir nuolat pažeidžiamos Sąjungos vertybės ir principai, turi vienbalsiai patvirtinti valstybių ar vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje. Valstybių ar vyriausybių vadovai tai konstatuoja pasiūlius trečdaliui valstybių narių arba Komisijai ir pritarus Valstybes institucijos padidejimas Parlamentui. ES Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali sustabdyti tam Valstybes institucijos padidejimas atitinkamos valstybės narės teises, kylančias iš ES sutarties ir SESV, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises.

Tačiau atitinkamos valstybės narės įsipareigojimai pagal Sutartis tebėra tai valstybei privalomi. Taryba taip pat ypač atsižvelgia į tokio teisių sustabdymo padarinius piliečių ir įmonių teisėms ir pareigoms.

ES kaip taikos garantas Nė vienas kitas Europos vienijimosi motyvas nepranoksta taikos troškimo plg. ES sutarties 3 straipsnį. Per pastarąjį šimtmetį Europoje vyko du pasauliniai karai — tarp valstybių, kurios šiandien yra ES valstybės narės. Todėl Europos politika kartu yra taikos politika. Įkūrus ES sukurtas ir Europos ilgalaikės taikos plano pagrindas, dėl kurio karas tarp valstybių narių neįmanomas.

Tai įrodo 70 metų Europoje vyravusi taika. Kuo daugiau Europos valstybių prisijungia prie šio ilgalaikės taikos plano, tuo jis tampa stipresnis. Šiuo požiūriu pastarieji ES plėtros etapai Valstybes institucijos padidejimas svarbus indėlis į Europos ilgalaikės taikos plano stiprinimą. Leitmotyvai — vienybė ir lygybė Vienybė yra leitmotyvas. Tik kai Europos valstybės, atsižvelgdamos į savo savitumus, dirba ir veikia išvien, gali būti išspręstos esminės dabarties problemos.

Daugelio nuomone, be Europos integracijos Europoje ir pasaulyje neįmanoma užtikrinti ir išsaugoti taikos, demokratijos ir teisinės valstybės, ekonominės gerovės ir socialinio saugumo. Nedarbas, nepakankamas augimas, energijos tiekimo saugumas, aplinkos tarša — tai jau seniai ne nacionalinės problemos ir išspręsti jų nacionaliniu lygmeniu neįmanoma. Tik ES lygmeniu galima sukurti stabilią ekonomikos sistemą, tik bendromis Europos pastangomis galima sukurti tokią tarptautinę ekonominę politiką, kuria būtų galima pagerinti Europos ekonomikos pajėgumą ir įtvirtinti socialinę teisinę valstybę.

Europa be savo vidinio susitelkimo negali apginti savo politinės ir ekonominės nepriklausomybės nuo likusio pasaulio, atgauti įtakos pasaulyje ir užtikrinti savo dalyvavimo pasaulio politikoje.

ES pastangos užtikrinti taiką, susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises buvo pažymėtos m. Vienybė galima tik ten, kur yra lygybė.

Valstybes institucijos padidejimas

Nė vienas Sąjungos pilietis dėl savo pilietybės negali būti statomas į blogesnę padėtį, t. Turi būti kovojama su nevienodu požiūriu dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

Pagrindinių teisių chartijoje šiais požymiais neapsiribojama — joje draudžiama diskriminacija ir dėl odos spalvos, genetinių bruožų, kalbos, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties ar gimimo.

Be to, visi Sąjungos piliečiai lygūs prieš įstatymą. Valstybėms narėms lygybės principas reiškia, kad nė viena neturi viršenybės prieš kitą ir kad prigimtiniai skirtumai, kaip antai šalies dydis, gyventojų skaičius ir skirtingos struktūros, gali būti vertinami tik laikantis Valstybes institucijos padidejimas principo. Pagrindinės laisvės Taika, vienybė ir lygybė kartu suteikia laisvę. Dabar jau 28 valstybių ryšiais sukūrus didelę erdvę kartu suteikiama judėjimo laisvė už nacionalinių ribų.

Pirmiausia Profesines sajungos nariu mokymas darbuotojų judėjimo laisvė, įsisteigimo laisvė, laisvė teikti paslaugas, prekių judėjimo laisvė ir kapitalo judėjimo laisvė. Šiomis pagrindinėmis laisvėmis užtikrinama galimybė verslininkams laisvai priimti sprendimus, darbuotojams laisvai pasirinkti darbo vietą, vartotojams laisvai rinktis iš įvairiausių produktų.

Dėl laisvos konkurencijos verslininkai savo pasiūlą gali nukreipti nepalyginamai didesniam skaičiui vartotojų. Darbuotojai visoje ES erdvėje gali ieškoti darbo ir keisti jį pagal savo norus ir interesus.

Vartotojai iš prekių, kurių pasiūla dėl didesnės konkurencijos yra daug platesnė, gali pasirinkti pigiausią ir geriausią. Tačiau įstojus į ES stojimo sutartyje dažnai nustatomos pereinamojo laikotarpio taisyklės, ypač susijusios su laisvu darbuotojų judėjimu, paslaugų ir įsisteigimo laisve. Šios taisyklės esančioms ES valstybėms narėms suteikia teisę iki septynerių metų šias pagrindines teises narystės siekiančių šalių piliečiams taikyti pagal nacionalinės teisės nuostatas arba pagal esamus dvišalius susitarimus.

Solidarumo principas Solidarumas yra būtina laisvės pataisa, nes dėl beatodairiško naudojimosi laisve visada Valstybes institucijos padidejimas kiti.

Vykdomoji valdžia

Todėl norint, kad bendrijos tvarka išliktų, visada kaip esminį principą reikia pripažinti jos narių solidarumą, o naudą, t. Pagarba nacionaliniam tapatumui Valstybių narių nacionalinis tapatumas gerbiamas. Valstybės narės ES turi ne susilieti, o su savo nacionaliniais savitumais į ją įsilieti. Būtent iš nacionalinių savitumų ir tapatumų įvairovės ES semiasi dvasinių ir moralinių jėgų, kurios savo ruožtu panaudojamos bendros visumos labui. Saugumo poreikis Pagaliau visos šios pagrindinės vertybės priklauso nuo saugumo.

Ypač po m. Nuolat stiprinamas policijos ir teisminis bendradarbiavimas, bendrų išorinių ES sienų apsauga. Tačiau saugumas Europoje reiškia ir socialinę visų ES gyvenančių piliečių apsaugą, darbo vietų saugumą ir verslo priemonių, kurių imamasi pasitikint verslo aplinkos pastovumu, saugumą. Todėl šiuo atžvilgiu ES institucijos raginamos piliečių ir įmonių ateičiai suteikti apibrėžtumo, o sąlygoms, nuo kurių jie priklauso — pastovumo.

Pagrindinės teisės Pagrindinių vertybių ir esminių vertybių sampratoms, kuriomis grindžiama ES, priklauso ir individualios pagrindinės Sąjungos piliečių teisės. Europos istoriją daugiau kaip du šimtmečius ženklino nuolatinės pastangos stiprinti pagrindinių teisių apsaugą. Ypač tai pasakytina apie ES valstybes nares, kurių teisėtvarka grindžiama pagarba teisei ir orumui bei kiekvieno asmens laisve ir galimybėmis vystytis. Be to, sudaryta daugybė tarptautinių susitarimų dėl žmogaus teisių apsaugos, iš jų Europai ypač svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių Valstybes institucijos padidejimas apsaugos konvencija Europos žmogaus teisių konvencija, EŽTK.

Bendrieji Bendrijos teisės sistemos principai iš pradžių formavosi pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pradėtą palyginti vėlai, būtent m.

Iki tol Teisingumo Teismas visus su pagrindine teise susijusius skundus atmesdavo aiškindamas tuo, kad su nacionalinės konstitucinės teisės klausimais susijusios problemos nebuvo jo prerogatyva. Šią savo poziciją Teisingumo Teismas turėjo pakeisti ypač dėl jo paties pagrįsto Sąjungos teisės Valstybes institucijos padidejimas prieš nacionalinę teisę principo, nes ši viršenybė įmanoma tik jei Sąjungos teise bus galima užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, lygiavertę nacionalinių konstitucijų suteikiamai apsaugai.

Nors Teisingumo Teismas jau aiškindamas Sąjungos teisės aktą priėjo prie išvados, kad pavardės nurodyti nereikia, ir, ar tai yra pagrindinių teisių pažeidimas, iš tikrųjų tirti jau nebereikėjo, baigdamas jis konstatavo, kad ir pagrindinių teisių užtikrinimas priklauso bendriesiems Sąjungos teisės sistemos principams, kurių laikymąsi turi užtikrinti Teisingumo Teismas.

Valstybes institucijos padidejimas

Taip Teisingumo Teismas pirmą kartą pripažino pačios ES pagrindinių teisių sistemos egzistavimą. Atskiras pagrindinių teisių užtikrinimo nuostatas Teisingumo Teismas pirmiausia išvedė iš kai kurių Sutarčių nuostatų.

Tai ypač pasakytina Valstybes institucijos padidejimas nemažai diskriminacijos draudimų, kuriais išreiškiami atitinkamai ypatingi bendrojo lygybės principo aspektai. Valstybes institucijos padidejimas, bet kokios diskriminacijos dėl pilietybės draudimas SESV 18 straipsniskova su nevienodu požiūriu dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos SESV 10 straipsnisvienodas prekių ir asmenų traktavimas keturių pagrindinių laisvių atžvilgiu laisvas prekių judėjimas, SESV 34 straipsnis ; laisvas asmenų judėjimas, SESV 45 straipsnis ; įsisteigimo laisvė, SESV 49 straipsnis ; laisvė teikti paslaugas, SESV 57 straipsniskonkurencijos laisvė SESV ir kt.

Keturias pagrindines ES laisves, kuriomis užtikrinamos pagrindinės profesinio gyvenimo laisvės, galima laikyti ir Bendrijos judėjimo laisvės ir laisvės pasirinkti profesiją pagrindine teise. Sąjungos teise grindžiamus pagrindinių teisių apsaugos principus Teisingumo Teismas nuolat tobulina ir pildo kitomis pagrindinėmis teisėmis, pripažindamas bendruosius teisės principus, kuriuos jis konkretino remdamasis, viena vertus, bendromis valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis, antra vertus, tarptautinėmis sutartimis dėl žmogaus teisių apsaugos, kurias sudarant dalyvavo valstybės narės.

Pastarasis teiginys ypač pasakytinas apie EŽTKkuri, formuluojant Sąjungos pagrindinių teisių turinį, yra svarbus orientyras dėl jų apsaugos reikalavimų.

Šiuo pagrindu Teisingumo Teismas kaip ES teisėtvarka užtikrinamas pagrindines teises pripažino tokias pagrindines teises kaip nuosavybės teisė, laisvė pasirinkti profesiją, būsto neliečiamybė, saviraiškos laisvė, bendroji asmeninė neturtinė teisė, šeimos apsauga pavyzdžiui, teisė atvykti darbuotojų migrantų šeimos nariamsValstybes institucijos padidejimas laisvė, religinių įsitikinimų ir tikėjimo laisvė bei nemažai procesinių pagrindinių teisių, kaip antai teisės būti išklausytam principas, iš bendrosios teisės angl.

Ypač svarbus vienodo požiūrio principas, nuolat taikomas teisiniuose ginčuose. Bendriausioje šio principo apibrėžtyje sakoma, kad į panašias aplinkybes negalima žiūrėti skirtingai, nebent diferenciacija būtų objektyviai pagrįsta. Tačiau, remiantis Teisingumo Teismo praktika, vienodo požiūrio principas nereiškia, kad šalies gyventojams arba produktams negali būti taikomi griežtesni reikalavimai nei kitų valstybių narių piliečiams arba importuojamiems produktams teisės kalboje šiuo atveju vartojama sąvoka atvirkštinė diskriminacija.

Tokia išvada laikoma ribotos Sąjungos kompetencijos, kuri esmės apsiriboja tik tarpvalstybiniais veiksmais, pasekme. Nacionalinių gaminių gamybos ir pardavimo arba tos valstybės piliečių teisinio statuso toje valstybėje reglamentavimas į Sąjungos teisės reglamentavimo sritį patenka tik tiek, kiek tai suderinta Sąjungos lygmeniu.

Dėl Teisingumo Teismo praktikos Sąjungos teisė taip pat turi didelį su pagrindinėmis teisėmis susijusių teisinės valstybės principų šaltinį. Didžiulę praktinę reikšmę šiuo požiūriu turi proporcingumo principas. Nors svetainės vartotojų skaičius nėra itin didelis vidutinis metinis vartotojų skaičius - 70 tūkst. Taip pamažu svetainė tampa vieninteliu informacijos šaltiniu, visuomenei ieškant galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir daryti įtaką priimamiems sprendimams. Pažymėtina, kad kiekvienais metais atliekama E.