Pereiti prie turinio

Trombocitų skaičius labai priklauso nuo kraujo paėmimo, ypač jei tiriamas kapiliarinis kraujas. Kadangi rūpinimasis atkurti krikščionių vienybę įtraukia tiek dvasininkus, tiek pasauliečius — visą Bažnyčią [55] , vienuolijos — ordinai bei kongregacijos ir apaštališkojo gyvenimo draugijos — dėl pačios jų savitų įsipareigojimų Bažnyčiai prigimties ir dėl kontekstų, kuriuose tuos įsipareigojimus išgyvena, turi svarbių progų skleisti ekumeninį mąstymą ir veikimą. Negana to, ji palaiko ryšius su Rytų Katalikų Bažnyčių Sinodais ir Vyskupų Konferencijomis, su jų ekumenizmo komisijomis, su vyskupais ir Katalikų Bažnyčioje veikiančiomis organizacijomis. Taip pat reikia prisiminti, kad ekumeninį matmenį turi turėti ir teologijos mokymas bei tyrimai.

Taip pat VERT gali skirti iki 1 proc. Kiekvienam reguliuojamam sektoriui bus naudojamas duomenų šaltinis, Europos energetikos reguliuotojų tarybos arba A. Damodoran duomenų bazė. Damodoran duomenų bazės Žalios ir atsinaujinančios energijos šaltinis.

Hematokrito HCT pagalba nustatoma kiek yra plazmos ir kiek suminės eritrocitų masės, tai yra kraujo eritrocitų suminis tūris. Hematokritas didėja didėjant eritrocitų skaičiui, todėl ligos, kurias galima įtarti esant hematokrito padidėjimui ar sumažėjimui, yra tokios pat kaip ir esant eritrocitų kiekio pokyčiams.

Baltieji kraujo kūneliai Normu nario matmenys kelių rūšių Leukocitai WBC — baltieji kraujo kūneliai, kurie yra imuninės sistemos dalis. Yra penkios leukocitų klasės: neutrofilai, limfocitai, eozinofilai, monocitai, bazofilai. Leukocitų skaičiaus padidėjimas dažniausiai būna bakterinių ar virusinių infekcijų padarinys. Sergant bakterinėmis infekcijomis vyrauja neutrofilai, sergant virusinėmis — limfocitai. Neutrofilų taip pat gali padaugėti esant chirurginei traumai, miokardo infarktui, stambiųjų kraujagyslių trombozės metu, sergant jungiamojo audinio ligomis ir kt.

Esant alergijoms, helmintinei infekcijai, sergant kai kuriomis odos ligomis, padidėja eozinofilų skaičius. Susirinkimo požiūriu, katalikai su viltimi ir malda privalo prisidėti prie krikščionių vienybės. Bažnyčios mokymas apie ekumenizmą, taip pat padrąsinimas viltis ir kvietimas mylėti buvo oficialiai išreikštas Vatikano II Susirinkimo dokumentuose, ypač Lumen gentium ir Unitatis redintegratio.

Vėlesni ekumeninę veiklą Bažnyčioje liečiantys dokumentai, tarp jų ir Ekumeninis vadovas —remiasi Susirinkimo dokumentuose suformuluotais teologiniais, dvasiniais ir sielovadiniais principais. Juose išsamiau apsvarstytos kai kurios temos, suminėtos tuose dokumentuose, išplėtota teologinė terminija ir numatytos smulkesnės veiklos normos, visos tačiau paremtos paties Susirinkimo mokymu.

Visa tai sudaro mokymų visumą, kurios apybraiža bus pateikta šiame skyriuje. Tie mokymai sudaro šio Vadovo pagrindą. Bažnyčia ir jos vienybė Dievo plane Susirinkimas Bažnyčios slėpinį įterpia į Dievo išminties ir gerumo slėpinį.

Dievas visą žmonių šeimą ir net visą kūriniją veda į vienybę su savimi [11]. Šiuo tikslu jis siuntė į pasaulį savo vienatinį Sūnų, kuris buvo iškeltas ant kryžiaus, įžengė į garbę ir išliejo Šventąją Dvasią, per kurią kviečia ir veda į tikėjimo, vilties ir meilės vienybę Naujosios Sandoros tautą, t.

Norėdamas šią šventąją Bažnyčią įkurdinti kiekvienoje vietoje iki laikų pabaigos, Kristus Dvylikos kolegijai, kurios galva išrinko Petrą, patikėjo mokymo, valdymo ir šventinimo tarnybą.

Tokia Normu nario matmenys Kristaus valia, kad dėl ištikimo Evangelijos skelbimo, sakramentų šventimo, su meile valdant Šventosios Dvasios veikiamiems apaštalams ir jų įpėdiniams, toji tauta augtų ir jos komunija nuolat tobulėtų [12]. Susirinkimas Bažnyčią vaizduoja kaip naująją Dievo tautą, vidujai jungiančią su visu turtingu skirtingumu visų tautų ir kultūrų vyrus ir moteris, apdovanotus įvairiopomis prigimties ir malonės dovanomis, vienus kitiems tarnaujančius ir pripažįstančius, kad jie pasiųsti į pasaulį jo išganymui [13].

Dievo tautai, gyvenančiai bendrą tikėjimo ir sakramentų gyvenimą, tarnauja įšventintieji tarnautojai: vyskupai, kunigai ir diakonai [15]. Ši kertinė sąvoka yra įkvėpusi Vatikano II Susirinkimo ekleziologiją [17]o naujausias Magisteriumo mokymas jai suteikė didžią svarbą.

Bažnyčia kaip Komunija Komunija, kurią krikščionys tiki ir kurios jie viliasi, kaip giliausia tikrovė yra jų vienybė su Tėvu per Kristų Dvasioje. Ji buvo suteikta pradedant Sekminėmis ir buvo priimta Bažnyčioje — šventųjų bendrijoje.

Visišką pilnatvę ji įgauna dangaus garbėje, bet jau dabar Normu nario matmenys žemės Bažnyčioje, keliaujančioje tos pilnatvės link. Tie, kurie gyvena sujungti tikėjimo, vilties ir meilės, vienas kitam tarnaudami, laikydamiesi bendro mokymo ir sakramentų, vadovaujami savo ganytojų [18]dalyvauja komunijoje, sudarančioje Dievo Bažnyčią.

Normu nario matmenys komunija konkrečiai įgyvendinama dalinėse Bažnyčiose, kurių kiekviena susitelkusi aplink savo vyskupą.

Ar galima priartinti minti Kaip as galiu padidinti varpa be operaciju

Ši komunija pačia savo prigimtimi yra universali. Bažnyčių komunija laikosi ir ypatingu būdu reiškiasi jų vyskupų komunija. Jie drauge sudaro kolegiją, kuri yra apaštalų kolegijos įpėdinė. Šios kolegijos galva yra Romos Vyskupas kaip Petro įpėdinis [20]. Šitaip vyskupai garantuoja, kad Bažnyčios, kurioms jie tarnauja, pratęsia vieną Kristaus Bažnyčią, įkurtą apaštalų tikėjimo ir tarnybos pagrindu.

Vyskupai koordinuoja tikinčiųjų ir jų susivienijimų dvasines energijas ir dovanas, atsižvelgdami į Bažnyčios statymą ir visišką jos misijos įgyvendinimą.

Kiekviena dalinė Bažnyčia, suvienyta viduje ir esanti komunijoje su viena, šventa, visuotine ir apaštaline Bažnyčia, pasiųsta Kristaus vardu Dvasios galia nešti Karalystės Evangeliją vis daugiau ir daugiau žmonių ir siūlyti tą komuniją su Dievu. Ją priimdami, žmonės taip pat sueina į komuniją su visais, kurie ją jau yra priėmę, ir sudaro su jais autentišką Dievo šeimą. Savo vienybe ši šeima liudija komuniją su Dievu. Komunija vietinėse Bažnyčiose ir tarp jų yra Dievo dovana.

Ji turi būti priimta su džiaugsminga pagarba ir rūpestingai ugdoma. Ją ypatingu būdu palaiko tie, kurie Bažnyčioje pašaukti tarnauti ganytojais. Bažnyčios vienybė įgyvendinama turtingoje įvairovėje. Ši įvairovė Bažnyčioje yra jos visuotinumo matmuo. Kartais patsai šios Pusiau narys vyrai jo optimalus dydis turtingumas gali sukelti įtampas komunijoje.

Tačiau Dvasia, Normu nario matmenys tų įtampų, toliau veikia Bažnyčioje, kviesdama krikščionis su visa jų įvairove į dar gilesnę vienybę. Jie išpažįsta, kad apreikštosios tiesos, sakramentų ir tarnybos visuma, kurią Kristus suteikė jo Bažnyčiai statyti ir jos misijai vykdyti, yra katalikiškojoje Bažnyčios komunijoje. Aišku, katalikai žino, kad asmeniškai iki galo neišnaudojo ir neišnaudoja malonės priemonių, kuriomis aprūpinta Bažnyčia.

Tačiau katalikai niekada nepraranda pasitikėjimo Bažnyčia. Krikščionių pasidalijimai ir vienybės atkūrimas Žmonių neprotingas įnoringumas ir nuodėmingumas kartkarčiais priešindavosi Šventosios Dvasios siekiui vienyti ir susilpnindavo meilės galią, įveikiančią būdingas bažnytinio gyvenimo įtampas.

Nesantaikų Bažnyčioje atsirado nuo pat pradžios. Paskui atsirado rimtesnių nesutarimų ir Rytų Bažnyčios nebeišliko visiškoje komunijoje su Romos Sostu arba Vakarų Bažnyčia [24]. Vėliau Vakaruose gilesni susiskaldymai tapo kitų bažnytinių Bendrijų atsiradimo priežastimi. Tie skilimai lietė doktrinos ar disciplinos klausimus ir net pačią Bažnyčios prigimtį [25].

Tačiau žmonių kaltumas, kad Normu nario matmenys kaip pažeisdamas komuniją, niekada jos nesunaikino. Iš esmės Kristaus Bažnyčios vienybės pilnatvė buvo išlaikyta Katalikų Bažnyčioje, tuo tarpu kitos Bažnyčios ir bažnytinės Bendrijos, nors ir neturėdamos visiškos komunijos su Katalikų Bažnyčia, iš tikro tam tikrą komuniją su ja išlaikė.

Susirinkimo dokumentuose suminimi elementai, bendri Katalikų Bažnyčiai ir Rytų Bažnyčioms [28] viena vertus, bei Katalikų Bažnyčiai ir kitoms Bažnyčioms bei bažnytinėms Bendrijoms antra vertus [29]. Tačiau nė vienas krikščionis neturi justi pasitenkinimo šiomis komunijos formomis.

Jos neatitinka Kristaus valios ir silpnina jo Bažnyčią, vykdančią savo misiją. Ypač šiame šimtmetyje Dievo malonė paakino daugelį Bažnyčių ir bažnytinių Bendrijų narių stengtis įveikti iš praeities paveldėtus pasidalijimus ir iš naujo atkurti meilės komuniją, remiantis malda, atgaila, prašymu vienas kitam atleisti praeities ir dabarties nevienybės nuodėmes, praktiniais bendradarbiavimo ir teologinio dialogo susitikimais.

Tokių tikslų ir veiksmų imasi tai, ką įprasta vadinti ekumeniniu sąjūdžiu [31]. Ši vienybė, pačia prigimtimi reikalaujanti pilnutinės regimos visų krikščionių komunijos, yra galutinis ekumeninio sąjūdžio tikslas.

Nario dydis ir lytis kelia Populiariausi, kaip padidinti nari

Susirinkimas patvirtina, kad šiai vienybei nieku būdu nereikia aukoti tarp krikščionių išaugusios turtingos dvasingumo, disciplinos, liturginių apeigų ir apreikštosios tiesos sklaidos įvairovės, kiek ši įvairovė lieka ištikima apaštalų Tradicijai [33].

Taip pat pažymėtina įvairių rūšių ekumeninio dialogo ir įvairių pavidalų ekumeninio bendradarbiavimo pažanga. Ekumenizmas krikščionių gyvenime Ekumeninis sąjūdis yra Dievo malonė, Tėvo suteikta kaip atsakas į Jėzaus maldą [35] ir Bažnyčios, įkvėptos Šventosios Dvasios, maldavimą [36].

Įsiterpdamas į bendrą Bažnyčios misiją suvienyti žmoniją Kristuje, jis turi savitą pobūdį — atkurti krikščionių vienybę [37]. Krikštytieji Kristaus vardu pačiu šiuo faktu pašaukti atsidėti vienybės siekiui [38]. Krikšto komunija krypsta į pilnutinę bažnytinę komuniją. Normu nario matmenys

Kaip perskaityti bendrą kraujo tyrimą: kokias ligas rodo nuokrypiai nuo normos

Gyventi mūsų krikštu — tai būti apimtam Kristaus misijos visa padaryti vIena. Katalikai pašaukti savo ganytojų nurodymais vadovaudamiesi solidariai ir dėkingai atsiliepti į pastangas atkurti krikščionių vienybę, jau dėtas daugelyje Bažnyčių ir bažnytinių Bendrijų bei organizacijų, kuriose jie dalyvauja. Kur ekumeninis darbas nedirbamas arba dirbamas neveiksmingai, katalikai turi stengtis jį skatinti. Jei jam priešinamasi arba jį stabdo sektantiškos nuostatos ir veiksmai, keliantys net dar didesnį Kristaus vardą tikinčiųjų susiskaldymą, katalikai turi būti kantrūs ir ištvermingi.

Kartais vietos ordinarai [39]Rytų Katalikų Bažnyčių Sinodai [40] ir Vyskupų Konferencijos gali įžiūrėti būtinybę imtis specialių priemonių indiferentizmo ir prozelitizmo [41] Normu nario matmenys įveikti. Tai gali būti ypač reikalinga jaunoms Bažnyčioms. Palaikydami ryšį su kitų Bažnyčių ir bažnytinių Bendrijų nariais, katalikai visada turi veikti garbingai, protingai ir su reikalo išmanymu.

Nusistatymas veikti laipsniškai ir rūpestingai, nenutylint sunkenybių, irgi apsaugo nuo suklupimo prieš indiferentizmo ir prozelitizmo pagundas, sužlugdančias tikrą ekumenizmo dvasią. Kad ir kokia būtų vietos situacija, katalikai, jei jie pajėgūs prisiimti ekumeninę atsakomybę, turi veikti drauge ir suderintai su vyskupais.

Pirmiausia jie turi pažinti savo pačių Bažnyčią ir pajėgti apibūdinti jos mokymą, discipliną ir jos ekumenizmo principus.

  • Kaip perskaityti bendrą kraujo tyrimą: kokias ligas rodo nuokrypiai nuo normos - DELFI Sveikata
  • Vektorius – Vikipedija

Kuo geriau jie visa tai išmanys, juo geriau diskusijose su kitais krikščionimis galės tuos dalykus išdėstyti ir pakankamai pagrįsti. Taip pat jie turi teisingai pažinti kitas Bažnyčias ir bažnytines Bendrijas, su kuriomis turi reikalą. Reikia rūpestingai atsižvelgti į įvairias išankstines ekumeninio įsipareigojimo sąlygas, išdėstytas Vatikano II Susirinkimo Dekrete dėl ekumenizmo [42]. Ekumenizmas, drauge su visais savo žmogiškaisiais ir moraliniais reikalavimais būdamas itin giliai įsišaknijęs slėpiningame Tėvo apvaizdos veikime per Sūnų ir Dvasioje, siekia krikščioniškojo dvasingumo gelmes.

Siekiantieji šventumo pajėgs atpažinti jo vaisius ir už regimųjų jų Bažnyčios ribų [45].

  1. Publikuota:
  2. Varpos dydis sunims

Jie pažins Dievą kaip tą, kuris vienintelis įstengia visus sutelkti į vienybę, nes jis yra visų Tėvas. Įvairūs ekumeninės veiklos lygiai Ekumeninės veiklos galimybės ir reikalavimai nėra tokie pat parapijoje, vyskupijoje, regioninėje ar nacionalinėje vyskupijų organizacijoje arba visuotinės Bažnyčios lygiu.

Ekumenizmas reikalauja Dievo tautos įsitraukimo į Bažnyčios struktūras ir disciplinos, būdingos kiekvienai iš tų pakopų. Vyskupijoje, susibūrusioje aplink vyskupą, parapijose ir įvairiose grupėse bei bendrijose krikščionių vienybė kuriama ir rodoma diena iš dienos [46] : vyrai ir moterys su tikėjimu klausosi Dievo Žodžio, meldžiasi, švenčia sakramentus, vieni kitiems tarnauja ir atskleidžia išganymo Evangeliją tiems, kurie dar netiki.

Tačiau Normu nario matmenys tos pačios šeimos nariai priklauso skirtingoms Bažnyčioms ar bažnytinėms Bendrijoms, kai krikščionys negali priimti Komunijos su savo sutuoktiniais, vaikais ar draugais, tada susiskaldymo skausmas pajuntamas gyvai ir paskata maldai bei ekumeninei veiklai turi sustiprėti.

Katalikiškajai komunijai priklausančių dalinių Bažnyčių Normu nario matmenys, sudarant tokius darinius kaip Rytų Katalikų Bažnyčių Sinodus ir Vyskupų Konferencijas, rodo tarp tų Bažnyčių egzistuojančią komuniją. Tokie telkiniai gali labai palengvinti ir pagerinti ekumeninius santykius su tos pačios teritorijos Bažnyčiomis ir bažnytinėmis Bendrijomis, kurios neturi visiškos komunijos su mumis.

Vaizdo kursai Kaip padidinti peni Normalus nario dydis ramioje bukleje

Drauge su bendra kultūrine ir pilietine tradicija jos turi bendrą bažnytinį paveldą iš tų laikų, kai pasidalijimų dar nebuvo. Reprezentatyviau negu dalinė Bažnyčia su ekumenizmu susijusias regionines ar nacionalines problemas gali spręsti Rytų Katalikų Bažnyčių Sinodai ir Vyskupų Konferencijos.

Todėl jos gali kurti organizacijas, toje teritorijoje formuojančias ir koordinuojančias ekumeninius išteklius bei pastangas tokiu būdu, kad būtų remiami dalinių Bažnyčių veiksmai ir jų ekumeninei veiklai būtų padedama eiti nuosekliu katalikišku keliu. Galutinė instancija, sprendžianti, kokiu būdu įvykdomi pilnutinės komunijos reikalavimai, yra Vyskupų Kolegija ir Apaštalų Sostas [47].

  • Civilinio proceso kodeksas
  • Dėl Lietuvos higienos normos HN "Laivai. Higienos normos ir taisyklės" patvirtinimo

Šioje pakopoje sutelkiama ir įvertinama visų dalinių Bažnyčių ekumeninė patirtis, gali būti koordinuojami būtini ištekliai tarnauti komunijai visuotinėje plotmėje ir tarp visų dalinių Bažnyčių, šiai komunijai priklausančių ir dėl jos besidarbuojančių, teikiami nurodymai, skirti ekumeninei veiklai visoje Bažnyčioje reguliuoti ir nukreipti.

Dažnai kaip tik į šią Bažnyčios pakopą kreipiasi kitos Bažnyčios ir bažnytinės Bendrijos, norėdamos palaikyti ekumeninius santykius su Katalikų Bažnyčia. Kaip tik šioje pakopoje turi būti priimami galutiniai sprendimai dėl komunijos atkūrimo. Ekumeninės Normu nario matmenys sudėtingumas ir įvairovė Ekumeninis sąjūdis stengiasi būti klusnus Dievo Žodžiui, Šventosios Dvasios paraginimams ir valdžiai įpareigotųjų garantuoti, kad Bažnyčia liks ištikima apaštalų Tradicijai, kurioje priimamas Dievo Žodis ir Dvasios dovanos.

Siekiamoji komunija yra Bažnyčios slėpinio šerdyje, todėl ekumeninės veiklos sričiai ypač reikalinga vyskupų apaštalinė tarnyba. Situacijos, su kuriomis susiduria ekumenizmas, dažnai neturi precedento ir įvairuoja priklausomai nuo vietos ir laiko. Tikinčiųjų iniciatyvos ekumenizmo srityje yra remtinos, tačiau būtinas ir nuolatinis rūpestingas budėjimas tų, kas turi galutinę atsakomybę už Bažnyčios mokymą ir discipliną [48].

Tai jie turi paskatinti atsakingas iniciatyvas ir garantuoti, kad jos bus įgyvendinamos pagal katalikiškus ekumenizmo principus. Jie turi sutvirtinti tuos, kuriuos galėtų nugąsdinti sunkumai, ir apraminti neprotingą kilnumą tų, kurie nėra pakankamai rimtai apsvarstę tikrų susivienijimo kelio sunkumų. Popiežiškoji taryba krikščionių vienybei skatinti, kurios vaidmuo ir atsakomybė — numatyti ekumeninės veiklos kryptį ir teikti patarimus, teikia tokią pat tarnybą visai Bažnyčiai.

Ekumeninės veiklos konkrečioje teritorijoje prigimtis visada bus paveikta savito vietinės situacijos pobūdžio.

INE MARIA

Parinkti tinkamą ekumeninį įsitraukimą ypatingu būdu priklauso vyskupui, kuris turi įvertinti savitą atsakomybę ir iššūkius, būdingus jo vyskupijai.

Čia neįmanoma apžvelgti visos situacijų įvairovės, bet galima pateikti keletą bendro pobūdžio pastabų. Krašte, kuriame dominuoja katalikai, ekumeninis tikslas iškils kitaip negu krašte, kur didelė proporcija arba dauguma Rytų krikščionių, anglikonų ar protestantų. Kraštuose, kur dauguma nekrikščionys, tikslas vėl kitoks. Katalikų Bažnyčios dalyvavimas ekumeniniame sąjūdyje kraštuose, turinčiuose didelę katalikų daugumą, lemiamas, kad ekumenizmas taptų visą Bažnyčią įtraukiančiu sąjūdžiu.

Ekumeninis tikslas labiau įvairuoja, jei mūsų partneriai krikščionys priklauso vienai ar kelioms Rytų Bažnyčioms, o ne Reformacijos Bendrijoms.

Kiekviena jų turi savitą dinamiką ir savitas galimybes. Yra ir daug kitų politinių, visuomeninių, kultūrinių, geografinių bei etninių veiksnių, ekumeniniam tikslui galinčių suteikti skirtingus pavidalus. Dalinis vietinis kontekstas ekumeniniam tikslui suteiks skirtingas charakteristikas. Svarbu, kad viso pasaulio katalikai šiose bendrose pastangose remtų vienas kitą maldomis ir tarpusavio padrąsinimu, idant krikščionių vienybės siekis galėtų būti įgyvendinamas įvairiais aspektais, paklūstant mūsų Viešpaties įsakymui.

Sektos ir naujieji religiniai sąjūdžiai Mūsų pasaulio religinė panorama reikšmingai išsivystė pastaraisiais dešimtmečiais. Kai kuriose pasaulio dalyse reikšmingiausias raidos požymis buvo sektų ir naujųjų religinių sąjūdžių augimas.

Ekumenizmo principų ir normų įgyvendinimo vadovas

Jų noras turėti taikingus santykius su Katalikų Bažnyčia gali būti menkas, arba net visai neegzistuoti. Šio klausimo nagrinėjimas tęsiamas. Situacija, susijusi su sektomis ir naujaisiais religiniais sąjūdžiais, yra labai sudėtinga ir skiriasi priklausomai nuo kultūrinio konteksto. Kai kuriuose kraštuose sektos auga iš esmės religiniame kultūriniame klimate. Normu nario matmenys jos klesti visuomenėse, kurios vis labiau sekuliarizuojamos, bet drauge yra lengvatikės ir prietaringos. Kai kurių sektų kilmė ir savimonė yra nekrikščioniška; kitos yra eklektiškos; dar kitos sakosi esančios krikščioniškos ir gali būti nutraukusios ryšius su krikščionių Bendrijomis arba dar turėti juos su krikščionybe.

Aišku, kad vyskupo, Rytų Katalikų Bažnyčios Sinodo arba Vyskupų Konferencijos uždavinys yra nustatyti, kaip geriausiai atsiliepus į sektų iššūkį konkrečioje teritorijoje. Tačiau reikia pabrėžti, kad dvasinio bendravimo ir praktinio bendradarbiavimo principai, išdėstyti šiame Vadove, taikomi tik Bažnyčioms ir bažnytinėms Bendrijoms, su kuriomis Katalikų Normu nario matmenys yra užmezgusi ekumeninius santykius. Kaip paaiškės Vadovo skaitytojui, vienintelis šio bendravimo ir bendradarbiavimo pagrindas — abipusis tam tikros, nors ir netobulos, jau egzistuojančios komunijos pripažinimas.

Atvirumas ir abipusė pagarba logiškai kyla iš šio pripažinimo.

Per savo dalines Bažnyčias Katalikų Bažnyčia reiškiasi daugelyje vietovių ir teritorijų, kur ji gyvena drauge su kitomis Bažnyčiomis ir bažnytinėmis Bendrijomis. Tokios teritorijos turi savitas dvasines, etnines, politines ir kultūrines charakteristikas. Daugeliu atvejų tose teritorijose esama kitų Bažnyčių ir bažnytinių Bendrijų aukščiausių religinių vadovų.

Todėl dalinė Katalikų Bažnyčia ar kelios dalinės Bažnyčios, drauge veikdamos, gali užimti poziciją, labai palankią užmegzti šiuo lygiu ryšius su kitomis Bažnyčiomis ir bažnytinėmis Bendrijomis.

Šitaip jos galėtų palaikyti vaisingus ekumeninius santykius, kurie prisidėtų prie platesnės apimties ekumeninio sąjūdžio [50]. Šis nurodymas, dažnai jau įgyvendinamas pavienių Normu nario matmenys, Rytų Katalikų Bažnyčių Sinodų ir Vyskupų Konferencijų, buvo įtrauktas į Lotynų Bažnyčios Kanonų teisės kodeksą kaip kanonas § 1. Visos Vyskupų kolegijos ir Apaštalų Sosto ypatingai kompetencijai priklauso skatinti ir nukreipti katalikų dalyvavimą ekumeniniame sąjūdyje, kurio tikslas — atkurti visų krikščionių vienybę, kurią ugdyti Bažnyčia įpareigota Kristaus valia.

Taip pat vyskupų ir pagal teisės normas Vyskupų Konferencijų kompetencijai priklauso ugdyti pačią vienybę ir, atsižvelgiant į Bažnyčios aukščiausiosios vadovybės nurodymus, leisti praktines normas, atitinkančias įvairių aplinkybių sukeltas reikmes ir galimybes. Kiekvienos Bažnyčios sui iuris ekumeninio sąjūdžio iniciatyvos turi būti rūpestingai remiamos dalinės teisės, tuo tarpu Romos Apaštalų Sostas vadovauja visuotinės Bažnyčios ekumeninei veiklai.