Pereiti prie turinio

Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Pareiškėjo atstovo nuomone, Seimo statuto 38 straipsnio nuostata, kad frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai, riboja Seimo narių teises. Kaip rodo Seimų darbo praktika, mažų frakcijų buvimas ne varžė Seimo veiklos efektyvumą, o tik sudarė sąlygas Seimo nariams geriau realizuoti savo konstitucines priedermes. Dėl tokio Seimo posėdžio pirmininko sprendimo neginčijamumo Seimo nario teisės įgyvendinimas priklauso vien nuo Seimo posėdžio pirmininko požiūrio.

Dėl Seimo statute nustatytų parlamentinių procedūrų Byla Nr. Pareiškėjas — Seimo narių grupė prašo Konstitucinį Teismą ištirti, ar Seimo statuto 23, 38, 41,ir straipsnių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 8, 59, 61, 62, 63, 67, 68, 74, ir straipsnių nuostatoms. Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.

Turinys nepasiekiamas

Seimo Dydzio nariu norma 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus.

Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu suvaržomos Seimo narių konstitucinė teisė bei pareiga vadovautis Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine, apribota Seimo laisvo sprendimo teisė, nes Dydzio nariu norma nepriimti nė vieno iš minėtų dviejų sprendimų ir nebegalima priimti abiejų šių sprendimų tuo pačiu atveju.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad Seimo statuto 23 straipsnis dėl to, kad jame nenustatyta, jog, gavus Seimo sutikimą Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jis negali būti suimtas Seimo rūmuose, prieštarauja Konstitucijos 8 ir 62 straipsniams. Seimo statuto 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai iki tol buvo numatyta, kad frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip Dydzio nariu norma Seimo nariai.

Pareiškėjo nuomone, Seimo narių, galinčių sudaryti frakcijas, skaičiaus didinimas apriboja galimybes Seimo nariui realizuoti laisvo mandato teisę, apibrėžtą Konstitucijos 59 straipsnyje.

Kaip rodo Seimų darbo praktika, mažų frakcijų buvimas ne varžė Seimo veiklos efektyvumą, o tik sudarė sąlygas Seimo nariams geriau realizuoti savo konstitucines priedermes.

Dydzio nariu norma Stock foto kremas didinant nari

Seimo statuto 41 straipsnyje nustatyti papildomi reikalavimai opozicijos lyderiui. Anksčiau galiojusiame Seimo statute buvo numatyta, kad opozicinės koalicijos lyderiu gali būti išrinktas vienos iš opozicinę koaliciją sudarančių frakcijų seniūnas.

  1. Euro Interbank Offered Rate yra orientacinis palūkanų dydis Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.
  2. Gyvenimo elemento dydis

Pareiškėjo nuomone, naujos redakcijos Statuto 41 straipsnio 5 dalyje yra iškelta papildoma sąlyga, jog opozicinė frakcija ar jų koalicija privalo turėti daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, kad jos vadovas būtų vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Taip yra panaikinta opozicijos teisė išsirinkti savo lyderį.

Dydzio nariu norma Nario 18 metu dydis

Tokie Seimo statuto pakeitimai prieštarauja tradicinėse demokratijose nusistovėjusiam opozicijos savaiminio formavimosi, įsitvirtinimo principui, taip pat Konstitucijos 1 ir 59 straipsnių nuostatoms. Seimo statuto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad projekto svarstymo Dydzio nariu norma posėdyje metu Seimo narių pataisos ir papildymai posėdžio pirmininko nėra teikiami svarstyti ir balsuoti, jeigu posėdžio metu juos paremia mažiau kaip 10 Seimo narių.

Pareiškėjo nuomone, tokia norma riboja Seimo nario įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, įtvirtintą Konstitucijos 68 straipsnyje, ir prieštarauja Seimo nario laisvo mandato principui Konstitucijos 59 straipsnis. Tuo tarpu mažųjų taip pat ir opozicijos frakcijų narių siūlymai faktiškai negali būti realizuojami.

Dydzio nariu norma Vyru nario dydis poilsiui

Taip pažeidžiamas Seimo narių lygybės principas. Seimo statuto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad komitetai, frakcijos ar paskiri Seimo nariai gali pasiūlyti įstatymo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimo. Tačiau Konstitucijos straipsnis nustato, kad biudžetas keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas, o straipsnyje nustatyta, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia Seimui. Pareiškėjo Dydzio nariu norma, iniciatyvos teisės keisti valstybės biudžetą suteikimas Seimo komitetams, frakcijoms bei Seimo nariams neatitinka Konstitucijos ir straipsnių nuostatų.

Seimo statuto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Seimo posėdžio pirmininkas gali nutraukti bet kokį Seimo nario klausimą Vyriausybės nariui, jeigu, jo manymu, tas klausimas panašus į Seimo nario pareiškimą ar nuomonės išsakymą. Taip pat šio straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad posėdžio pirmininko sprendimai Vyriausybės valandos metu yra neginčijami.

Dėl Seimo statute nustatytų parlamentinių procedūrų Byla Nr. Pareiškėjas — Seimo narių grupė prašo Konstitucinį Teismą ištirti, ar Seimo statuto 23, 38, 41,,ir straipsnių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1, 8, 59, 61, 62, 63, 67, 68, 74, ir straipsnių nuostatoms. Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais. Seimo statuto 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus.

Pareiškėjo nuomone, tai sudaro sąlygas posėdžio pirmininkui riboti Seimo narių teises ir prieštarauja Konstitucijos 59, 61 ir 67 straipsnių nuostatoms. Seimo statuto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario Dydzio nariu norma nusikaltimo, Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus.

Apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos proceso procedūra Seime negali būti pradėta, kol nebus išspręstas baudžiamosios atsakomybės klausimas. Pareiškėjo nuomone, tokia norma prieštarauja Konstitucijos 62 ir 74 straipsnių nuostatoms. Seimo statuto straipsnyje nustatyta, kad, gavus teismo įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą, Seimas priima nutarimą dėl asmens pašalinimo iš Seimo nario pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo.

Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta, kad Seimo nario mandatas panaikinamas apkaltos proceso tvarka. Konstitucijos 63 straipsnyje pateiktas išsamus sąrašas aplinkybių, dėl kurių nutrūksta Seimo nario įgaliojimai, tačiau nenustatyta, kad jo įgaliojimai nutrūksta įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui baudžiamojoje byloje. Seimo statute Dydzio nariu norma pat Dydzio nariu norma nustatyta, kad paskelbus apkaltos proceso pradžią šio proceso posėdžių metu Seimas tampa apkaltos institucija, kurios posėdžiuose dalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta.

Tuo tarpu Seimo statuto straipsnyje numatyta priimti nutarimą dėl Seimo nario mandato panaikinimo paprastame Seimo posėdyje, nedalyvaujant Seimo nariui, kurio mandatas naikinamas.

Būsto paskolos skaičiuoklė

Tokį nutarimą pasirašo Seimo Pirmininkas, o apkaltos procedūroje — apkaltos posėdžio pirmininkas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar kitas šio teismo teisėjas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ar kitas šio teismo teisėjas. II Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautas Lietuvos teisės akademijos Valstybinio valdymo fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėjos dr. Birmontienės paaiškinimas. Jame teigiama, kad Seimo statuto 23 ir straipsnių nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 62 ir 74 straipsniams, kadangi čia sprendžiamas ne Seimo nario mandato atėmimo, o Dydzio nariu norma apkaltos proceso parengiamųjų veiksmų klausimas.

Konkretaus frakcijos dydžio nustatymas priklauso Seimo kompetencijai ir neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsniui, kadangi asmeniui nėra sudaroma kliūčių keisti frakciją ar kokiu kitu būdu reikšti savo įsitikinimus.

Birmontienė pažymėjo, kad opozicijos lyderio teisinės padėties nustatymas yra Seimo diskrecijos teisė, kurios vienoks ar kitoks reglamentavimas savaime nepaneigia demokratijos principo, todėl Seimo statuto 41 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 1 ir 59 straipsniams. Seimo statuto straipsnio 5 dalies, straipsnio 4 dalies ir straipsnio 5 dalies normos neprieštarauja Konstitucijos 68 ir 59 straipsniams, kadangi jos reglamentuoja konkrečias įstatymų leidybos procedūras.

Paaiškinime taip pat teigiama, kad pareiškėjo ginčijamos Seimo statuto straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijai, nes pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario teises.

Užpildę paraišką įvesdami nuolaidos kodą YIT:

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vyresniojo asistento dr. Šileikio paaiškinimas. Jame teigiama, kad Seimo savarankiškumą riboja Konstitucijoje nustatyta Seimo kompetencija bei pareiga laikytis Konstitucijos ir galiojančių įstatymų.

Palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą Piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimas įmonių santykių praktikoje gana dažnas reiškinys, todėl aktualu būtų aptarti, kokio dydžio palūkanas galima prašyti teismo priteisti iš piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusio skolininko. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu sutartinės arba įstatymu įstatyminės.

Šileikis pažymėjo, kad Konstitucija tiesiogiai nereglamentuoja Seimo narių frakcijų sudarymo tvarkos, todėl Seimas, nustatydamas savo darbo tvarką, gali įtvirtinti minimalų frakcijos narių skaičių. Paaiškinime pažymėta, kad Konstitucija tiesiogiai neįtvirtina Dydzio nariu norma opozicijos, t.

Paaiškinime taip pat nurodyta, kad Seimo statuto 23 straipsnio, 38 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio, straipsnio 2 dalies, straipsnio 4 dalies, straipsnio Dydzio nariu norma Kas tikrai padidino narys, straipsnio 4 dalies, straipsnio 4 dalies, straipsnio 3 dalies ginčijamos nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Bernatonis patvirtino prašyme išdėstytus argumentus ir pateikė papildomus motyvus, kuriais grindžiamas ginčijamų Seimo statuto normų prieštaravimas Konstitucijai. Pareiškėjo atstovo manymu, Dydzio nariu norma statuto 23 ir straipsnių normos akivaizdžiai riboja Seimo laisvo sprendimo teisę, nes Seimas gali priimti tik vieną iš dviejų galimų sprendimų, bet negali nepriimti nė vieno iš jų.

Pareiškėjo atstovas teigia, kad kitos ginčijamos Seimo statuto normos yra susijusios su Seimo narių anksčiau galiojusių teisių ribojimu. Tautos atstovų teisių suvaržymas ir Seimo pirmininko galių išplėtimas Seimo procedūrose prieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjo atstovo nuomone, Seimo statuto 38 straipsnio nuostata, kad frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai, riboja Seimo narių teises. Seimo statuto 41 straipsnio norma dėl opozicijos lyderio yra akivaizdžiai pažeistos Seimo statute nustatytos frakcijų teisės. Seimo statutoir straipsnių Dydzio nariu norma suvaržė iki tol galiojusią Seimo narių teisę teikti siūlymus, pataisas projekto svarstymo ir priėmimo metu. Bernatonis pažymėjo, kad ginčijamomis Seimo statuto straipsnio normomis posėdžio pirmininkui suteikiamos ypatingos galios, kurios prieštarauja Konstitucijos normoms, Konstitucijos dvasiai ir demokratijos esmei.

Dėl Seimo statute nustatytų parlamentinių procedūrų

Suinteresuoto asmens atstovė O. Buišienė Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Seimo statuto 23 straipsnis reglamentuoja Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo procedūros, o ne Seimo nario mandato panaikinimo klausimus. Mandatas panaikinamas apkaltos procedūra. Konstitucija nereglamentuoja sprendimų dėl galimų apkaltos proceso parengiamųjų veiksmų, o asmens suėmimo tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodeksas. Todėl norma dėl Seimo nario suėmimo Seimo rūmuose neprieštarauja Konstitucijai.

Dydzio nariu norma Padidejes narys per savaite 5 cm

Buišienės teigimu, Seimo statuto 26 ir 38 straipsnių normos nustato frakcijų sudarymo tvarką Seime. Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, o Seimo statutas nediferencijuoja Seimo narių frakcijų teisių, nustatydamas minimalų jos narių skaičių.

Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, Konstitucijos normos neapibrėžia Seimo opozicijos lyderio statuso ir šiam pareigūnui netaikoma Seimo vadovų rinkimo tvarka. Buišienė teigia, kad Konstitucijos 68 straipsnyje įtvirtintai Seimo narių įstatymų leidybos iniciatyvai realizuoti yra būtina įstatymų leidybos stadija.

Įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo Seimo posėdyje stadijoje šie Seimo nariai savo pataisas gali teikti Seimo statuto straipsnio 1 dalyje, straipsnio 4 dalyje ir straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Tai, kad Seimo nariai teikia pataisas, yra ne įstatymų leidybos iniciatyvos išreiškimas, o tik įstatymo projekto tobulinimo klausimas. Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, Seimo statuto straipsnis nustato vienos iš Seimo funkcijų — Vyriausybės veiklos parlamentinės kontrolės vykdymo formą, kuri įgyvendinama Seimo posėdyje Vyriausybės valandos metu Seimo nariams žodžiu pateikiant klausimus Vyriausybės nariams.

Tai nėra Vyriausybės narių veiklos vertinimas. Todėl, siekdamas užtikrinti tinkamą Seimo darbą, posėdžio pirmininkas gali nutraukti klausimą, panašų į pareiškimą ar nuomonės išsakymą. Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, Dydzio nariu norma statuto straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas konstatuoja: I Seimas m. Pareiškėjo — Seimo narių grupės nuomone, Seimu statuto kai kurių straipsnių atskiros nuostatos riboja Konstitucijoje įtvirtintas Seimo narių teises ir todėl prieštarauja Konstitucijai.

TEISMO AKTAI

Pareiškėjas prašo ištirti, ar Seimo statuto 23, 38, 41, ir straipsnių ginčijamos normos neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Dydzio nariu norma m.

Dydzio nariu norma Uzsakyti Mazi padidinti nari

Konstitucinis Teismas šioje byloje netirs, ar Seimo statuto straipsnis neprieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas — Seimo narių grupė prašo ištirti, ar m. Seimas m.

Užpildę paraišką įvesdami nuolaidos kodą:

Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti valstybės biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir tvirtinamas. Keičiant valstybės biudžetą gali būti nesilaikoma terminų, nustatytų šio skirsnio straipsnio 1 ir 4 dalyse, straipsnio 1 dalyje, straipsnio 1 dalyje, straipsnio 1 ir 5 dalyse bei straipsnio 1 dalyje.

Kai valstybės biudžeto pakeitimo projektas nagrinėjamas Seimo komitetuose ir frakcijose, Seimo eiliniai plenariniai posėdžiai gali būti rengiami. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą. Jei prireikia lėšų, kurių negalima skirti iš Vyriausybės rezervo fondo, Vyriausybė pateikia Seimui įstatymo dėl Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų finansavimo šaltinis. Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu jam neprieštarauja Vyriausybė.

Priešingu atveju įstatymui priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų. Dydzio nariu norma pat turinio normos dabartinėje Seimo statuto redakcijoje nėra. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalį ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtą teiseną nutraukti.

Palūkanų normos

Pareiškėjas — Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Seimo statuto 23 straipsnis dėl to, kad jame nenustatyta, jog, gavus Seimo sutikimą Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jis negali būti suimtas Seimo rūmuose, neprieštarauja Konstitucijos 8 ir 62 straipsniams. Pareiškėjo prašyme nurodyta, kad Seimo statuto 23 straipsnyje neliko anksčiau galiojusios Seimo statuto redakcijos 24 straipsnio, reguliavusio tuos pačius santykius, normos, jog, gavus Seimo sutikimą patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, jis negali būti suimtas Seimo rūmuose.

Kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjas kelia klausimą dėl Seimo statuto 23 straipsnio atitikties Konstitucijai motyvuodamas tuo, kad jame nėra įtvirtintos anksčiau galiojusios Seimo statuto redakcijos 24 straipsnio 4 dalies normos, draudžiančios, gavus Seimo Dydzio nariu norma patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, Seimo narį suimti Seimo rūmuose.

Taigi pareiškėjas ginčija tai, kad Seimo statuto 23 straipsnyje nenustatytas tam tikras teisinis reguliavimas.

Todėl konstatuotina, kad byloje dėl šio prašymo nėra tyrimo dalyko. Pagal Konstitucijos straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties Konstitucijai, dėl Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis Konstitucinio Teismo Dydzio nariu norma 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi byla šioje dalyje nutrauktina. Pagal Dydzio nariu norma Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme Dydzio nariu norma teisės akto atitiktį Konstitucijai turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija ir tos pozicijos juridinis pagrindimas.

II Pareiškėjas — Seimo narių grupė Seimo statuto 23, 38, 41, straipsnių atitinkamų nuostatų atitiktį Konstitucijai ginčija motyvuodamas Seimo narių teisių, įtvirtintų Konstitucijoje, suvaržymu. Konstitucijos 76 straipsnyje nustatyta, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas.

Dydzio nariu norma Efektyvus pasirengimas nariui didinti

Šia Konstitucijos nuostata Seimui, įstatymų leidybos institucijai, yra suteikta teisė pačiam nustatyti savo struktūrą ir darbo tvarką teisės aktu, turinčiu įstatymo galią. Taigi Konstitucijoje yra įtvirtinta Seimo diskrecija šioje srityje.