Pereiti prie turinio

Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir arba netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Lenkijos gamyklą kanadiečiai vertina kaip aukštos kokybės įmonę.

Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl bendrovės vadovo atsakomybės rūšies, civilinės atsakomybės ir materialinės atsakomybės taikymo atvejų atribojimo Ieškovė kasaciniame skunde kelia teisės klausimą dėl bendrovės vadovo atsakomybės rūšies kvalifikavimo.

Ieškovės teigimu, teismai atsakovo atsakomybės klausimą už fiduciarinių pareigų, pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą pažeidimą netinkamai sprendė vadovaudamiesi darbo teisės normoms, t.

Civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu CK 6. IX redakcija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nuosekliai pripažįsta, kad bendrovės vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi bendrovės vadovas yra ir vienasmenis bendrovės valdymo organas, ir bendrovės darbuotojas ABĮ 37 straipsnio 1, 4 dalys žr.

Spręsdamas Vaizdo internete nario stiprinimas, kokia atsakomybės rūšis — materialinė ar civilinė — turėtų būti taikoma bendrovės vadovui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vidiniuose santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o išoriniuose — kaip bendrovės, t.

Kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos, veikdamas kaip jos valdymo Normos narys storio išoriniuose santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus žr. Tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad DK normos nereglamentuoja juridinio asmens valdymo organų veiklos, jų atsakomybės už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes šie santykiai nepatenka tarp DK 1 straipsnyje nurodytų Darbo kodekso reglamentuojamų santykių.

Taigi, minėtoje ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovo atsakomybės skirstymo į civilinę ir materialinę esminis kriterijus buvo ne teisės normos, kurios pažeistos, bet vadovo veiklos Normos narys storio civilinės atsakomybės atveju pažeidimai kildavo iš vadovo santykių su trečiaisiais asmenimis, o materialinės atsakomybės atveju — iš vadovo veiklos, nukreiptos į įmonės vidų.

Plėtodamas praktiką vadovo atsakomybės rūšių nustatymo srityje kasacinis teismas vėlesnėse naujausiose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose priimtose nutartyse išorinių santykių terminą vartoja apibrėžti vadovo veiksmams, kylantiems ne DKo CK ir specialiųjų, juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių, įstatymų reguliuojamų santykių pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Kaip padidinti berniuku genitaliju organa Kaip priartinti namuose

Tuo atveju, jei vadovas pažeidžia jam, kaip valdymo organui, nustatytą pareigą, jam kyla civilinė atsakomybė. Pripažinus, kad vadovas įmonei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė Normos narys storio pagal darbo teisę, kurios esmė — atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Sprendžiant dėl bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšies, būtina nustatyti, kokias pareigas vadovas pažeidė — jam kaip valdymo organui ar darbuotojui nustatytas pareigas.

Kai vadovas pažeidžia fiduciarines CK 2. Taigi, esminiu vadovo civilinės ir materialinės atsakomybės atribojimo kriterijumi naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomas ne vadovo veiklos adresatas, o pažeistų vadovo pareigų pobūdis, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas pasireiškia santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar bendrovės viduje.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje atsakovo, bendrovės vadovo, atsakomybę už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą kvalifikavo kaip materialinę. Teismas sprendė, kad žala padaryta vidiniuose santykiuose, kuriuose, padarius žalą, taikoma materialinė atsakomybė.

Kaip padidinti nariu namu technika Kaip padidinti nario sou nuotraukoje

Vidiniais santykiais teismai pripažino santykius tarp bendrovės ir jos vadovo, kai nesudaromi sandoriai su trečiaisiais asmenimis, o išoriniais santykiais, kuriuose taikoma civilinė atsakomybė, pripažino bendrovės, atstovaujamos jos vadovo, sudaromus sandorius su trečiaisiais asmenimis. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, kad atsakovas galimai netinkamai organizavo medžiagų pristatymą iš tiekėjų ar kito sandėlio ir nekontroliavo netinkamai kontroliavo vidinės įmonės resursų apskaitos, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad bendrovės kasdienės veiklos organizavimas yra vidinių santykių sritis, už šį pažeidimą taikoma materialinė atsakomybė, nes bendrovės Normos narys storio veiksmų neteisėtumas nepasireiškė sandorių su trečiaisiais asmenimis sudarymu.

Normos narys storio teisėjų kolegija sutinka su ieškovės kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas skirtumus tarp atsakomybės rūšių nustatė netinkamai, nes vadovo atsakomybės rūšį kvalifikavo tik pagal aplinkybę, ar vadovas sudarė sandorius trečiųjų asmenų atžvilgiu, o už neteisėtus veiksmus, bendrovės atžvilgiu pažeidus fiduciarines ir BAĮ 21 straipsnyje nurodytas pareigas, nepagrįstai taikė materialinę atsakomybę.

Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles.

Dvi virtos dešrelės - ir pusė paros druskos normos suvalgyta

Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2. Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatyme, nes ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės Normos narys storio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų žr.

  • Ka daryti, kad padidintumete nari
  • Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas NMVRVI ištyrė kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose.
  • Naršydami mūsų svetainėje Jūs patvirtinate, jog sutinkate su mūsų slapukų politika Sutinku Papildoma informacija OSB - nauja laikančiųjų elementų era Medžio drožlių plokštės ir fanera plačiai naudotos statyboje, baldų pramonėje ir apdailai.
  • Apie artėjantį pavasarinį potvynį - Pamarys
  • Этот фонд, всемирная коалиция пользователей компьютеров, развернул мощное движение в защиту гражданских свобод, прежде всего свободы слова в Интернете, разъясняя людям реальности и опасности жизни в электронном мире.

Kadangi CK 2. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad vadovui taikoma civilinė, o ne materialinė atsakomybė už netinkamus verslo sprendimus žr.

Tačiau verslo sprendimai turinio požiūriu neapsiriboja vien sandorių su trečiaisiais asmenimis sudarymu. Verslo sprendimu laikomas toks vadovo ar valdybos veiksmas, kurio atlikimas nebuvo susijęs su imperatyvų, nustatytų įstatymuose ir įmonės dokumentuose, įvykdymu, t. Praktikoje galimi verslo sprendimai, kurie nėra sandoriai su trečiaisiais asmenimis, — pavyzdžiui, valdyba paprastai daro verslo sprendimus, Normos narys storio be atskiro įgaliojimo nesudarinėja sandorių su trečiaisiais asmenimis, vienasmenis valdymo organas taip gali nuspręsti dėl verslo strategijos keitimo, prekių ir paslaugų kainodaros keitimo, prekių kokybės reikalavimų sumažinimo ir t.

Todėl nepagrįsta vadovo civilinę atsakomybę taikyti tik už nepagrįstų verslo sandorių sudarymą su trečiaisiais asmenimis, o už žalingus bendrovei sprendimus taikyti materialinę atsakomybę pagal DK normas, nes abiem atvejais šie veiksmai patenka į verslo sprendimų kategoriją, jais pažeidžiamos tos pačios vadovo fiduciarinės pareigos ir padaroma žala bendrovei. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, Normos narys storio vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą.

Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktaitinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje BAĮ 21 straipsnio 1 dalis bei bankroto bylos inicijavimą laiku Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo toliau — ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalisbendrovės dokumentų ir turto perdavimą Normos narys storio administratoriui ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis.

Kadangi šios pareigos kyla ne iš darbo teisinių santykių, o iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė Normos narys storio atsakomybė pvz.

Pažymėtina, kad m. XII patvirtinto Darbo kodekso straipsnio 2, 3 dalyse, skirtingai nei iki tol galiojusio DK redakcijoje, yra tiesiogiai reglamentuojama juridinio asmens vadovo atsakomybė ir ji reglamentuojama taip: už savo, kaip darbuotojo, Normos narys storio asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal Normos narys storio teisės normas ir darbo sutarties sąlygas 2 dalis ; už dėl civilinių teisių ir pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo juridiniam asmeniui padarytą žalą juridinio asmens vadovas atsako pagal civilinės teisės normas 3 dalis.

Šios teisės normos nėra taikomos nagrinėjamoje byloje, nes veiksmai, iš kurių kildinama žala, atlikti iki įstatymu Nr.

XII patvirtinto Darbo kodekso įsigaliojimo.

Plėtodama ir vienodindama kasacinio teismo praktiką išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrovės vadovo teisinis statusas įgyjamas ABĮ nustatyto juridinio fakto pagrindu, Normos narys storio, bendrovės valdybos jei valdyba nesudaroma, — stebėtojų tarybos, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, — visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, o ne vadovo ir bendrovės Padidejes narys su pratybomis darbo sutarties Normos narys storio, įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos negali būti keičiamos darbo sutartimi, todėl už šių pareigų pažeidimą vadovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė.

Bendrovės vadovui tenkančios civilinių įstatymų pareigos reglamentuojamos CK 2.

Ka turime padidinti nari Ar galima padidinti savo nari

ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų Video Kaip spusteleti narys, nepaliekant namu aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, o 37 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais.

Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokias teisės aiškinimo taisykles: ar bendrovės vadovui taikytina civilinė ar materialinė pagal darbo teisės normas kylanti atsakomybė, nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį — jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, jam taikoma civilinė atsakomybė.

Nustačius, kad vadovas bendrovei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, kartu nepažeisdamas savo, kaip bendrovės vadovo, kompetencijos, jam taikoma materialinė atsakomybė pagal darbo teisę. Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti, kad pažeista būtent įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga, o ne darbuotojui DK numatytos pareigos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau — ir CPK 12, straipsniai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimą priteisti padarytą žalą grindė atsakovo neteisėtais veiksmais pažeidus fiduciarines pareigas, klastojant finansinės apskaitos dokumentų duomenis.

Byloje įrodžius pareigų, nustatytų CK 2. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas m. Tokios pat analogiškos bylos turi būti Normos narys storio taip pat, t.

Bendrosios kompetencijos teismų susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais sprendimais analogiškose bylose bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais precedentais tų kategorijų bylose neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų normų, principų turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnėse bylose, inter alia be kita koanksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

Konstitucinis Teismas m. Teismų Normos narys storio, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.

Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba Normos narys storio panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas žr. Ieškovė savo kasacinio skundo Normos narys storio dėl to, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Ieškovės teigimu, nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse bendrovės vadovo Normos narys storio klausimas dėl veiksmų, kurie buvo atlikti bendrovės vadovui veikiant tiek vidiniuose, tiek išoriniuose santykiuose, yra sprendžiamas pagal civilinės teisės nuostatas: civilinėje byloje Nr.

Išplėstinė teisėjų kolegija Normos narys storio, kad ieškovės kasaciniame skunde nėra argumentuotai Normos narys storio, jog jos nurodytos kasacinio teismo nutartys laikytinos turinčiomis precedento galią nagrinėjamoje byloje. Dėl to ieškovės kasacinio skundo teiginys, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir Normos narys storio praktikos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų, kai žala kildinama iš jo veiksmų Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos Normos narys storio skyriuje nustatytas taisykles.

Kaip padidinti nario ilgius Kaip padidinti narys tik storio

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai išskyrus įstatyme nustatytas išimtispriežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtisžala nuostoliai CK 6. Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį CPK 12, straipsniai.

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, Normos narys storio atsakovas vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius Kaip padidinti Pisyun namuose atsiradimą, jo kaltė preziumuojama CK 6.

Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų CK 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl Normos narys storio valdymo organo atsakomybės, turi būti individualiai nustatytas šio asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Ieškinys atlyginti žalą taikant civilinę atsakomybę bendrovės vadovui gali būti pareikštas šiais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymu nustatytų pareigų pažeidimo, Normos narys storio pareigų pažeidimo ir arba netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis.

Valdymo organų nariai atsako tik už kaltus veiksmus. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų Normos narys storio taisyklę, valdymo organų narių vadovo atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai.

OSB - nauja laikančiųjų elementų era

Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą pvz. Dėl bendrovės vadovo atsakomybės už neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą Viena iš įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitą BAĮ 21 straipsnio 1 dalis. Už šios pareigos nevykdymą vadovui taikytina ne materialinė, o civilinė atsakomybė, nes tai išimtinai valdymo organui nustatyta pareiga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. BAĮ 4 straipsnis nustato reikalavimus ūkio subjektams tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Be to, juridinio asmens vadovas atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, ir t.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. Kasacinis teismas byloje dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą turtą yra nurodęs, kad ši vadovo pareiga kildintina iš CK 2. Kasacinis teismas yra išskyręs dvi valdymo organų narių fiduciarinių pareigų grupes: bendrovės vadovo rūpestingumo CK 2. Sprendžiant ginčą dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą yra reikšminga nustatyti, ar vadovas laikėsi rūpestingumo pareigos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rūpestingumo pareiga apima ne Normos narys storio teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą; vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, Nustatykite isvaizdos nario dydi jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad vadovas savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus.

Tai, ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią rūpestingumo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus — rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.

Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą: bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigą tinkamai vesti turto apskaitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. Kasaciniuose skunduose tiek ieškovė, tiek atsakovas kelia žalos dėl atsiradusio bendrovės turto cinko trūkumo nustatymo klausimą: ieškovės teigimu, cinko trūkumas susidarė jo naudojimo tinkamai neapskaitant Normos narys storio dokumentuose, neužtikrinus tinkamo sutarčių dėl cinko įsigijimo vykdymo; atsakovo teigimu, viršytas cinko kiekis buvo sunaudotas atsakovo vadovaujamos bendrovės gamybos procese.

Ieškovė, reiškianti atsakovui reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo vadovavimo bendrovei, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį CPK 12, Normos narys storio.

Remiantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje Normos narys storio, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio Normos narys storio dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų Vaizdo irasas su nario didinimo metodika arba struktūros pasikeitimu.

BAĮ 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai, be kita ko, pasireiškė pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą pažeidimu, Normos narys storio cinkas buvo nurašomas pagal ieškovės patvirtintus normatyvus, kurie buvo per maži, — realiai buvo sunaudojama daugiau cinko, negu buvo nurašoma, cinkavimo detalės nebuvo sveriamos, normatyvo trūkumą atsakovas žinojo, toleravo ir nesiėmė priemonių jam pakeisti.

Pažymėtina, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė savarankiškos buhalterinės apskaitos netvarkė, tai m.